Kunigo Giovanni Schiavo gyvenimas nuaustas iš maldų ir tarnystės, veiklios artimo meilės ir evangelinio liudijimo. Kunigą, Šv. Juozapo kongregacijos narį, spalio 28 d. Brazilijoje, Kašijas do Sulo mieste popiežiaus atstovas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato paskelbė palaimintuoju.
Kunigas Schiavo praleido gyvenimą rūpindamasis vargšais, jaunimu, nebijodamas sunkumų ir vargų. Jį palaikė didis tikėjimas ir įsitikinimas, kad Dievo valios vykdymas apibendrina gyvenimo, dovanoto Dievui ir kitiems žmonėms, prasmę.
Giovanni gimė 1903 m. liepos 8 d. šiaurės Italijoje, batsiuvio šeimoje, kuri buvo neturtinga, tačiau labai pamaldi, turėjo stiprų vertybinį pamatą. Tėvai savo pavyzdžiu perdavė vaikams meilę ir solidarumą vargšams. Eidamas į mokyklą, kasdien pėsčiomis turėjo įveikti 12 kilometrų. Rytais patarnaudavo Mišiose parapijoje, vėliau padėdavo atlikti namų ruošos darbus. Tėvai išugdė gilų tikėjimą, pamaldumą Marijai. Vėliau jis pasakojo, kad būtent melsdamasis priešais Marijos paveikslą pajuto pašaukimą tapti kunigu.
Norėdamas sekti pašaukimo keliu, įstojo į Šv. Juozapo kongregaciją. Greitai prabėgo pasirengimo vienuolystei ir kunigystei metai, besimeldžiant, studijuojant ir padedant jaunimui. Giovanni Schiavo įšventinamas į kunigus 1927 m. liepos 10 d. Vičencos katedroje. Svajonė išsipildė, ir jis tapo uoliu kunigu, prieinamu visiems ir priimančiu visus, nuo pirmos iki paskutinės savo kunigiškos gyvenimo dienos.
Jaunas kunigas turi ir kitą svajonę - tapti misionieriumi. Jo troškimas išgirstas ir jis išsiunčiamas į Braziliją, kur 1931 m. rugsėjį atvyksta į šalies pietuose esantį Žaguaraną. Įvairiuose miestuose imasi socialinės veiklos, skirtos darbui su neturtingu jaunimu. 1947 m. dovanotoje žemėje Kašijas do Sul vietovėje įkūrė Šv. Juozapo vaikų prieglaudą, pirmąjį socialinį centrą mieste gatvės vaikams, tapo novicų magistru, daugelio brolių dvasiniu vadovu. Išrenkamas Šv. Juozapo kongregacijos provincijos Brazilijoje vyresniuoju, šias pareigas ėjo iki 1955 m.
1954 m. sekdamas kongregacijos kūrėjo kunigo Luigi Casaril nuorodomis, Brazilijoje ima formuoti pirmąją Šv. Juozapo seserų grupę, tampa jos administratoriumi, dvasiniu palydėtoju.
1966 m. paguldomas į ligoninę, kur po dviejų mėnesių miršta 1967 m. sausio 27 d.
Nepaisant silpnos sveikatos, kunigas Schiavo savo vienuolinį ir kunigišką gyvenimą pavertė dovana kitiems, ypač neturtingiems jaunuoliams. Žmonės jį mylėjo, nes viską darė vedamas gilios meilės, pagarbos ir atsidavimo. Daugelis ėjo pas jį paguodos ir vedini noro būti išklausyti. Jo šventumo paslaptys: nuolatinė malda ir švelni meilė Eucharistijai. Jau nuo pirmų vienuolinio gyvenimo dienų buvo aišku, kad tapti šventu jam reiškia vykdyti Dievo valią, visada ir linksmai. Jo šventumo kelyje svarbią vietą užėmė pamaldumas Šv. Juozapui ir Švč. Mergelei Marijai. Kunigui Schiavo buvo nesunku įvardyti ką reiškia tikras atsidavimas Mergelei Marijai, jis rašė: „Mylėti ją švelniai, garbinti ją karštai, šauktis jos su pasitikėjimu, sekti jos pavyzdžiu atkakliai ir kruopščiai“. (Vatikano radijas)
